Istorija

 

 

        Mūsų priešistorija. Didžiasalis nuo rajono centro  – Ignalinos  nutolęs 40 kilometrų į rytus. Miestelyje nuo 1974 metų veikusi statybinių medžiagų gamykla, kurioje dirbo apie 1200 žmonių, 1995 metais nutraukė savo veiklą. Kartu su įmone apmirė ir miestelio, kuriame tuo laiku gyveno apie 3000 gyventojų, gyvenimas. Neturintys darbo žmonės pusvelčiui pardavinėjo butus, važiavo gyventi kitur, kiti negalėdami jų parduoti, įsiskolinę už komunalines paslaugas, paliko juos likimo valiai. Pigius butus Didžiaslyje ėmė pirkti asocialūs asmenys, iki tol gyvenę Vilniuje ir kitur. Nedarbas palietė beveik kiekvieną šeimą, o jose augo vaikai.      
       Ignalinos rajono savivaldybė, susirūpinusi katastrofiška socialine situacija, bandė spręsti šią problemą. Didžiasalio gyvenvietėje iki šiol nebuvo įstaigos, galinčios padėti padidintos rizikos grupių šeimoms. Atsirado būtinybė surasti laikinąjį prieglobstį nuo gimimo iki 18 metų ir vyresniems, kol mokosi vidurinėje mokykloje, suteikiant jiems pastogę, maitinimą ir priežiūrą.

     Įgyvendinant socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programą, 1998 metais buvo įkurtas Didžiasalio laikinos vaikų globos centras, savo veiklą pradėjęs lapkričio mėnesio 16 dieną. Buvo apgyvendinta 16 vaikų.

Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2005 metų birželio 14 d. sprendimu Didžiasalio laikinos vaikų globos centro pavadinimas pakeistas į Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centrą.

2009 metų sausio mėnesį Centras įsikūrė naujose, erdviose   patalpose.